Aprašymas
Vos viena diena ir klestinčio, ~11 tūkst. gyventojų turėjusio miesto likimas pasikeitė amžiams… 79-ųjų mūsų eros metų rudenį įvyko vienas iš pragaištingiausių ugnikalnių išsiveržimų Senojo žemyno istorijoje – Vezuvijus pašonėje buvusius Pompėjus ir kelis kitus kaimyninius miestus palaidojo po išsilydžiusių uolienų, pemzos ir karštų pelenų sluoksniu.
Kataklizmo mastas sunkiai aprėpiamas: mokslininkai teigia, kad iš ugnikalnio kraterio šovęs mirtinų dujų ir tefros debesis buvo ~33 km aukščio, apylinkęs apšaudę lavos bombos skriejo ~1,5 mln. tonų per sekundę greičiu, o šiluminė energija ~100 tūkst. kartų viršijo sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje. Romėnų istorikai atsiminimuose rašo, jog išsiveržimas akimirksniu dieną pavertė naktimi, kuri išsisklaidė tik po kelių parų. Katastrofa buvo tokia netikėta, jog apylinkių gyventojai neturėjo laiko pabėgti – tikslus aukų skaičius nėra žinomas ir šiandien.
Mirtį atnešę pelenai Pompėjus laikė paslaptyje beveik 1700 metų, kol XVIII a. miestas buvo atrastas iš naujo. Šiandien tai – skaudus priminimas apie visagalę gamtą ir neįkainojamos svarbos istorinis paminklas, kuriame galima iš arti susipažinti su senovės romėnų civilizacija.
Tragediją įamžinančios kolekcinės sidabrinės monetos „Pompėjai“ reverse pavaizduotas besiveržiantis Vezuvijus ir tam nepasiruošęs miestas jo pašonėje. Aukštą reljefą puošia dalinė UV spauda. Monetos perimetrą iš abiejų pusių juosia tipiškos romėniškos mozaikos motyvas. Averso centre – stilizuotas Niujė herbas, salos simbolis – sukryžiuotos kovinės lazdos katoua – ir moto „atua Niue tukulagi“.