Tauriųjų metalų karalius – auksas. Ko apie jį dar nežinojote?

Auksas kaip elementas

Šis taurusis metalas – vienintelis, kuris išlaiko savo natūralią spalvą, nerūdija ir nepraranda blizgesio. Kiti brangieji metalai, tokie kaip sidabras, platina ar bronza laikui bėgant pagelsta ar patamsėja, nes oksiduojasi bei reaguoja su kitomis cheminėmis medžiagomis. 

Auksas nėra toksiškas elementas ir neturi kvapo ar skonio, todėl jo dalelės gali būti naudojamos kosmetikos priemonių gamyboje, taip pat patiekaluose bei gėrimuose.

Nors auksas yra vienas sunkiausių ir tankiausių metalų periodinėje lentelėje, tačiau net ir mums įprastoje kambario temperatūroje jis yra labai minkštas lyginant su kitais tauriaisiais metalais. Dėl šios priežasties 1 g aukso galima išploninti iki 1 m² lakšto, pro kurį gali prasiskverbti šviesa, o 1 uncijos (~31,1 g) šio tauriojo metalo pakanka pagaminti ~80 km ilgio vielutę, kurios storis – vos 5 μm. Šios aukso savybės labai praverčia kosmoso inžinerijoje – kelių mikronų storio plėvelės yra naudojamos kosminių skafandrų skydeliuose, kur atlieka apsauginę funkciją.

Auksas kaip valiuta

Auksas visada vaidino svarbų vaidmenį tarptautinėje pinigų sistemoje. Pirmosios auksinės monetos buvo nukaldintos Lydijoje (dab. Turkijos teritorijoje) maždaug 700–650 m. pr. m. e. Tiesa, jos nebuvo iš gryno aukso: lydai jas kaldino iš elektrumo – natūralaus aukso ir sidabro lydinio, turinčio vario ir kitų metalų priemaišų. Tokių monetų reverse buvo vaizduojamas liūtas arba bulius, o averse – karalystės antspaudas. Jos buvo naudojamos daugelyje šalių ir net įvedus popierinius pinigus, valiutos dar ilgai buvo glaudžiai susijusios su auksu (popierinius banknotus, esant poreikiui, buvo galima keisti į auksą). Didžiausia kada nors išleista auksinė moneta buvo išlieta vakarų Australijoje esančioje Perto monetų kalykloje. Ši moneta buvo 80 centimetrų skersmens ir svėrė vieną toną. 

Auksas kaip gamtinis išteklis

Auksas yra reta medžiaga, kuri dėl savo išskirtinumo ir fizikinių savybių tapo vienu iš labiausiai vertinamų Žemės gamtinių išteklių. Kadangi šis metalas nerūdija ir yra itin vertingas, didžioji dalis per daugybę metų išgauto aukso yra vienaip ar kitaip naudojama ir šiandien. Iš apytiksliai 176 000 tonų visame pasaulyje iškasto aukso, neapskaityta yra tik apie 2 proc. Likusieji 98 proc. jau buvo arba dar bus kada nors perdirbti. Tai reiškia, kad auksas, esantis jūsų laikrodyje, grandinėlėje ar išmaniojo telefono detalėse, kadaise galėjo būti dalis, pavyzdžiui, Kleopatros dėvėtų papuošalų. 

Šio tauriojo metalo rasta visuose pasaulio žemynuose ir nors auksas yra gerokai retesnis nei deimantai, jis yra tik 58-as rečiausių Žemės elementų sąraše. Didžiausias kada nors iškastas aukso grynuolis – tai 1869 m. Australijoje iškastas „Welcome Stranger“, svėręs beveik 78,5 kg. 

Auksas kaip investicija 

Investavimas į auksą šiais laikais nėra naujiena. Šis taurusis metalas dažnai įsigijamas kaip saugus ir vertingas turtas ekonominių neramumų ar geopolitinio neapibrėžtumo laikais. Investicijos į auksą yra idealus būdas išsaugoti ir perduoti savo turtą iš kartos į kartą, nes taurusis metalas puikiai išlaiko savo vertę. Jis silpnai koreliuoja su finansų rinkų pokyčiais ir yra vis dažniau naudojamas kaip apsidraudimo nuo infliacijos priemonė. Svarbiausios priežastys, dėl kurių šis brangusis metalas išlaiko savo vertę yra natūralus aukso trūkumas ir didelės jo gavybos sąnaudos. Investuodami į fizinį auksą, tampate pilnateisiais jo savininkais ir nesate priklausomi nuo bankų ar kitų finansinių institucijų, todėl patys sprendžiate, kur norite jį laikyti ar kaip ir kada juo disponuoti.

Susipažinkite su šiuo tauriuoju metalu ir jo gaminiais iš arčiau. Apsilankykite mūsų e. parduotuvėje, kur rasite įvairaus dydžio aukso luitelių bei investicinių monetų.