Monetų kolekcionavimas: nuo ko priklauso gaminio vertė?

Kas apibrėžia pirminę monetos vertę?

Kiekviena moneta yra oficiali atsiskaitymo priemonė toje šalyje, kurios nominalas yra iškaldintas ant monetos. Jis nurodo apyvartinę monetos vertę, kuri, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, anksčiau atitiko žaliavas, iš kurių buvo pagaminta moneta. Įprastai tauriųjų metalų – aukso, sidabro – monetos visuomet buvo kur kas vertingesnės nei nurodyta jų nominale, tačiau šiandien dauguma monetų yra gaminamos iš pigesnių metalų, pavyzdžiui, 10, 20 ir 50 euro centų monetoms naudojamas vadinamasis šiaurės aukso metalų lydinys (89 % vario, 5 % aliuminio, 5 % cinko, 1 % alavo), 1, 2 ir 5 euro centų monetoms – variu dengtas plienas ir t. t. Išimtis taikoma kolekcinėms monetoms, kurios dažniausiai taip pat yra vertos daug daugiau nei rodo jų nominalas.

Numizmatų įtaka kolekcinių monetų vertei

Vienas iš svarbiausių dalykų nustatant konkrečios kolekcinės monetos vertę yra jos nukaldintų egzempliorių kiekis (tiražas), kuris yra griežtai ribojamas ir ilgainiui pakelia monetos vertę. Be to, mažesnis tiražas paprastai reiškia, kad susidomėjusių kolekcininkų yra daugiau nei yra monetų, o tai taip pat turi reikšmingos įtakos monetos vertei – paklausai viršijant pasiūlą, itin riboto tiražo kolekcinių monetų vertė auga kasmet. Kiti monetos vertę lemiantys faktoriai yra jos temos aktualumas, monetos autorius ar gamintojas, gamyboje panaudotos technologijos.

Tiems, kurie norėtų tapti numizmatais, svarbiausia išmokti įvertinti galimą kolekcinių monetų vertę dar prieš pradedant savo kolekciją. Pirmiausia būtina atsižvelgti į medžiagą, iš kurios moneta pagaminta, ir monetos kaip autorinio kūrinio palikimą bėgant laikui – kitaip tariant, jos istorinę, kultūrinę ar meninę reikšmę. Dažnai pasitaiko, jog šie kolekcinę vertę lemiantys aspektai tarpusavyje yra labai susiję, mat labai svarbiems istoriniams įvykiams pagerbti skirtos monetos paprastai būna kaldinamos iš grynų tauriųjų metalų, o, taip pat naudojamos specifinės technologijos, pavyzdžiui, UV spauda, hologramos ir pan.

Monetų kokybės kriterijai

Planuojant įsigyti kolekcines monetas, vertėtų atkreipti dėmesį į jų kaldinimo kokybę, kuri dažniausiai apibūdinama pagal jų kaldinimo tipą – proof arba proof-like. Pirmajai kategorijai priskiriamos aukščiausios kokybės, specialiai kolekcionieriams skirtos monetos, kurios buvo pagamintos siekiant maksimaliai išryškinti jų technines ir menines savybes bei naudojant itin aukštos kokybės įrangą. Šios monetos yra pakuojamos į specialias skaidrias kapsules. Antrosios kategorijos monetos yra gaminamos pagal supaprastintą kaldinimo technologiją ir dažniausiai yra skirtos apyvartai, tačiau pasitaiko ir kolekcinių monetų asortimente.

Aukšto reljefo sidabrinėms monetoms dar taikomas vienas kokybės standartas – antikinis padengimas (antique finish). Jis reiškia, kad moneta yra apdirbta specialia paviršiaus sendinimo technologija. Nors taip apdirbtos monetos nebijo korozijos, bet jos taip pat yra pakuojamos į specialias skaidrias kapsules.

Vertinant iš tauriųjų metalų pagamintą monetą, svarbi yra jos praba, tai yra tauriojo metalo kiekis monetoje. Taigi 999 praba reiškia, kad monetoje yra 99 % gryno tauriojo metalo, o 999,9 (atitinkanti 24 karatų, t. y. gryniausią auksą) – 99,9 % aukso ir tik 0,1 % taršalų – tai yra aukščiausias įmanomas pasiekti tauriojo metalo grynumo laipsnis.