Miško dvasia – gamtos klodų sergėtoja
Sparčiai besivystantys urbanizacijos procesai lemia skaudžius ir nesustabdomus aplinkos pokyčius. Vienas iš jų – miškų nykimas. Kertant miškus, sunaikinama ir daugybė kitų gamtos išteklių. Lietuvos monetų kalykla pristato naująją monetą – „Miško dvasia“, kuri gali tapti puikiu priminimu, kad reikia tausoti ir saugoti gamtos teikiamus turtus. Monetoje įamžintas dažnas folkloro personažas – miško dvasia, kitaip dar vadinama miškiniu.
Idėjos šaltinis – skaudžios šių dienų aktualijos
Šiandieniniame pasaulyje susiduriama su itin rimta problema – masiniu miškų kirtimu. Tai turi neigiamos įtakos klimato kaitos procesams, biologinės įvairovės nykimui, dirvožemio pokyčiams bei kitiems svarbiems gamtos reiškiniams. Remiantis liaudies išmintimi, miškas turi savo sergėtoją – miško dvasią, kuri saugo mišką nuo piktosios žmonių veiklos.
Miško dvasia – dažnai kaip žmogaus priešas įsivaizduojama būtybė, neretai pavadinama Miškinio vardu. Vis dėlto, pagrindinis miško globėjo tikslas – apsaugoti mišką nuo piktų žmogaus kėslų, neleisti niokoti jame augančių augalų, naikinti grybų ar kirsti medžių. Jeigu žmogus miške apsilanko gerai nusiteikęs, miško dvasia jam atsakys tuo pačiu – padės rasti grybų ar uogų, neleis paklysti ar sušalti.
Vis dėlto, šiandien norint apsaugoti mūsų gamtą, vien tik miško dvasios galių nepakanka. Kiekvienas iš mūsų turi prisidėti prie naujos gyvybės kūrimo – pasodinti medį ar krūmą, kad būtų atkurta natūrali gamtos pusiausvyra. Tai ir norima įprasminti naujojoje Lietuvos monetų kalyklos monetoje „Miško dvasia“.
Paslaptingojo personažo paveikslas
Lietuvos monetų kalyklos meistrai profesionalai išpildė visus monetos dizaino sprendimus.
Reverso viduryje pavaizduota miško dvasia, tūnanti oloje, kitaip tariant, savo namuose – miško glūdumoje.
Monetos averse vaizduojamas Jos Didenybės karalienės Elžbietos II portretas.
