2023-ųjų trečiojo ketvirčio pasaulinės aukso rinkos apžvalga

Aukso rinkos apžvalga

Pasaulio aukso tarybos duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį aukso paklausa, neįskaitant nebiržinės prekybos, viršijo penkerių metų vidurkį 8 %, tačiau buvo 6 % mažesnė nei ankstesniais metais ir sudarė 1147 tonas. Bendra paklausa, įskaitant nebiržinius ir atsargų srautus, lyginant su ankstesniais metais padidėjo 6% ir sudarė 1267 t. Centrinių bankų pirkimai šį ketvirtį pasiekė 337 t ir nors neprilygo trečiajam 2022 m. ketvirčiui, tai vis tiek yra trečias pagal dydį ketvirtis. Centrinių bankų metinė paklausa yra 14 % didesnė nei praėjusiais metais ir sudaro rekordinį 800 tonų kiekį. 

Investicijų paklausa, nors yra net 56 % didesnė nei prieš metus, lyginant su penkerių metų vidurkiu (315 t) buvo gana maža ir siekė 157 t. Pasauliniai aukso ETF fondai per trečiąjį ketvirtį prarado 139 t – tai gerokai mažesnis nutekėjimas nei tuo pat metu 2022-aisiais. Investicijos į aukso luitus ir monetas per metus sumažėjo 14 % (iki 296 t), nors ir toliau buvo gerokai didesnės už penkerių metų trečiojo ketvirčio vidurkį (267 t). Nebiržinės investicijos praėjusį ketvirtį sudarė 120 tonų.

Juvelyrinių dirbinių paklausa, dėl augančių aukso kainų, per metus sumažėjo 2 % (iki 516 t). Pasiūla buvo šiek tiek atsparesnė – dėl sukauptų atsargų sumažėjo tik 1 % (iki 578 t). Buitinės elektronikos technologijoms sunaudojamo aukso kiekis per metus iš viso sumažėjo 3 % (iki 75 t). Trečiąjį šių metų ketvirtį kasyklose buvo pagamintas rekordinis aukso kiekis (971 t), o tai padėjo padidinti bendrą aukso pasiūlą iki 1267 tonų (+6 % per metus). Perdirbimo apimtys taip pat padidėjo 8 % (iki 289 t), lyginant su ankstesniais metais.

Svarbiausi įvykiai

LBMA (PM) aukso kaina trečiąjį ketvirtį vidutiniškai siekė 1928,5 JAV dolerių už unciją. Nors ji buvo 2 % mažesnė už rekordinį lygį, kuris buvo užfiksuotas antrąjį ketvirtį, tačiau per metus buvo 12 % didesnė. Keliose šalyse, įskaitant Japoniją, Kiniją ir Turkiją, vietinės aukso kainos padidėjo dėl valiutų silpnumo JAV dolerio atžvilgiu. Centrinių bankų grynasis aukso pirkimas – net 14 % didesnis nei 2022 m. Šiais metais centriniai bankai grynąja verte nupirko 800 t aukso, o tai yra didžiausias kiekis, užfiksuotas per devynių mėnesių laikotarpį. Nors egzistuoja nuolatinių pirkėjų branduolys, šalių, kurių centriniai bankai pastaraisiais ketvirčiais papildė savo atsargas, spektras platus.

Investicijos į luitelius ir monetas, dėl stipraus pirmojo pusmečio Artimuosiuose Rytuose, iš esmės atitinka praėjusių metų pirmojo-trečiojo ketvirčių rodiklius. Iš aukso ETF fondų šiemet jau išplaukė 189 tonos aukso ir jau šešis ketvirčius iš eilės yra fiksuojama neigiama paklausa. Tuo tarpu kasyklų gavyba pasiekė naują metinį rekordą – 2 744 t aukso. Perdirbto aukso metinė pasiūla taip pat yra 9 % didesnė – 924 t. Nors šį pasiūlos elementą palaikė padidėjusios aukso kainos, jis buvo ribojamas JAV ekonomikos atsparumo ir stipraus investicijų motyvo Artimuosiuose Rytuose.

Apibendrinant, centrinių bankų aukso pirkimas praėjusį ketvirtį išlaikė istorinį tempą, tačiau rekordinio 2022 metų trečiojo ketvirčio nepasiekė. Juvelyrinių dirbinių paklausa šiek tiek sumažėjo dėl aukštos aukso kainos, o investicinė situacija praėjusį ketvirtį buvo gana įvairiapusiška. 

Informacijos šaltinis – https://www.gold.org