Aprašymas
Garsusis Legio XII Fulminata, dar žinomas kaip „Griaudintis legionas“ arba „Žaibų legionas“, buvo suformuotas vadovaujant Julijui Cezariui ir užgrūdintas galų karuose. Per savo šlovingą istoriją legionas buvo nukeliavęs net iki Armėnijos. Disciplinuoti ir ištvermingi XII-ojo legionieriai pasižymėjo Romos imperijos rytų pasienio karuose, dykumų operacijose ir apgulties gynyboje. Paskutinė užfiksuota legiono dislokacijos vieta buvo Melitenoje (dabartinė Malatija, Turkija), Kapadokijos provincijoje prie Eufrato sienos, – postas buvo išlaikytas iki pat V a. po Kr. pradžios.
Legiono pavadinimas „Fulminata“ (išvertus reiškia „perkūnas“) siejamas su nepaprastu įvykiu nutikusiu Markomanų karuose. Kovojant su kvadžiais, legionieriai buvo užspeisti, apgulti ir kankinami troškulio, tačiau staiga juos išgelbėjo smarki audra su perkūnija. Lietus atgaivino romėnų karius, o žaibai ir kruša išblaškė priešus, jų tarpe sukeldami paniką. Ši dramatiška akimirka įamžinta ant Marko Aurelijaus kolonos Romoje – ji tebestovi ir šiandien.
Gladiumi (trumpuoju kardu), pilumu (svaidomąja ietimi) ir skutu (dideliu stačiakampiu skydu) ginkluoti legionieriai, su centurionu priešakyje, ryškiai pavaizduoti ant šios, dviejų uncijų sidabrinės kolekcinės monetos. Virš jų kyla auksinis erelis, išskleidęs sparnus – tai didžiulės Romos imperijos emblema. Tolimajame fone stūkso Septynių kalvų miestas ir siaučianti audra, kuri atkartoja neišnykstantį Griausmingojo legiono palikimą.