5 dolerių sidabrinė moneta „Poseidonas“

Aprašymas

Vieni iš labiausiai pagarsėjusių graikų panteono atstovų – ant legendinio Olimpo kalno gyvenę dievai, paprastai vadinami olimpiečiais: dangaus ir griaustinio dievas Dzeusas, santuokos deivė Hera, jūrų dievas Poseidonas, išminties deivė Atėnė, ugnies dievas Hefaistas, meilės ir grožio deivė Afroditė, šviesos dievas Apolonas, medžioklės deivė Artemidė, vyno ir ekstazės dievas Bakchas, žemdirbystės deivė Demetra, karo dievas Arėjas, šeimos židinio deivė Hestija, požeminio pasaulio dievas Hadas bei keliautojų dievas Hermis, tarpininkavęs tarp žmonių ir dievų.

 Iki šių dienų žinomas dėl savo ūmaus charakterio, galingo stoto ir vilnijančios barzdos, Poseidonas dažnai buvo laikomas įtakingu visagaliu, kuris mėgo konkuruoti panteono hierarchijoje. Kaip ir Dzeusas bei Hadas, jis buvo titanų Krono ir Rėjos sūnus. Trys broliai veikė kaip triumviratas ir tarpusavyje pasidalijo pagrindines karalystes – jūros, dangaus bei požemių. Nepaisant to, Poseidono santykius su olimpiečiais, ypač su broliu Dzeusu, lydėjo nesibaigiantys konfliktai ir laikinos bičiulystės. Jūros dievas niekada nepraleisdavo progos įsitraukti į kovą dėl valdžios mesdamas iššūkį kitų dievybių autoritetui ir kovodamas dėl visiškos Kosmo kontrolės. 

 Kai Poseidanas nesipliekė su olimpiečiais, jis valdė bekraštes jūras: kūrė klastingas gelmes, audringas sroves ir formavo naujas salas – visai kaip įmantrų gobeleną audžiantis menininkas. Jo užtarimo pavojingose kelionėse prašė jūreiviai: kai jautėsi pamalonintas, Poseidonas jūrą nuramindavo, o įsižeidęs sukeldavo chaosą bei laivų katastrofas. Jūrų dievo Trišakis – jo viešpatavimo simbolis – reiškė jo valdžią. Pirmasis smaigas simbolizavo jo galią audringuose vandenyse, leidusią iššaukti ir sutramdyti chaosą. Antrasis smaigas reiškė jo valdžią sausumoje – vos užsigeidęs, Poseidonas galėjo sukelti žemės drebėjimus ar keisti pakrančių formas. Trečiasis smaigas reiškė jūrų dievo ryšį su dangumi ir gebėjimą valdyti orų reiškinius, pavyzdžiui, audras bei griausmingas liūtis. Be akivaizdžios simbolikos, Trišakis taip pat įkūnijo Poseidono galią, nenuspėjamumą ir pusiausvyrą tarp chaoso bei tvarkos. 

 Visas šias legendas ir mitus į vieną vietą apjungė talentingas Sakartvelo dailininkas Kakchaberas Topčišvilis, kuris ant kolekcinės monetos „Poseidonas“ pavaizdavo galingąjį graikų dievą. Aukšto reljefo monetos reversas iš dalies paauksuotas: jūros dievo rankoje esantis Trišakis, karūna ant jo galvos bei keletas kitų papuošalų tviska auksu. Vilnijanti barzda, rodos, tęsiasi amžinai – neįmanoma pasakyti, kur baigiasi garbanos ir prasideda vanduo. Be to, Poseidono barzdoje įsipainioję įvairūs jūros gyviai, pavyzdžiui, aštuonkojis, jūrų žvaigždė bei jūrų arkliukas. Monetos averso viduryje pavaizduotas stilizuotas Niujė herbas, jo apačioje sukryžiuotos kovinės lazdos katoua – Niujė salos simbolis, o virš jų užrašytas šios salos moto „atua Niue tukulagi“.