Pristatymo informacija 
Prekių grąžinimas 
D.U.K 
Aprašymas
Legendinės graikų mitinės būtybės Minotauro ištakos – pasibjaurėjimą kelianti istorija apie gaivališką sąjungą, kurią iššaukė dieviškos piktadarystės ir mirtingųjų arogancija. Viskas prasidėjo, kai Kretos karalius Minas, dėl valdžios kovodamas su savo broliais, paprašė jūrų dievo Poseidono sniego baltumo jaučio, kurį galėtų paaukoti jo vardu. Gavęs neapsakomo grožio jautį, karalius Minas persigalvojo ir pasiliko gyvulį sau, taip užsitraukdamas Poseidono rūstybę. Įsiutęs audringasis jūrų dievas iš keršto privertė Mino žmoną Pasifaję beprotiškai įsimylėti padovanotą jautį. Užvaldyta iškrypėliško geismo, Pasifajė kreipėsi pagalbos į išradėją Dedalą ir liepė jam pagaminti tuščiavidurę medinę karvę, į kurią ji įlipo ir aistringai atsidavė gyvuliui. Po šio šventvagiško akto Pasifajė pagimdė pusiau žmogų, pusiau jautį – Minotaurą.
Pasifajė žindė savo grėsmingai atrodančią atžalą tikėdamasi, kad jis išaugs į pusdievį, bet padaras greitai tapo nepasotinamu ir žiauriu. Vis dar pykdamas ant neištikimos žmonos, karalius Minas liepė Dedalui šalia Knoso rūmų pastatyti didžiulį architektūros stebuklą – Labirintą, kuris tarnaus kaip amžinasis Minotauro kalėjimas. Kad besotė pabaisa būtų pamaitinta, karalius sugalvojo žiaurų planą, kuriuo siekė užtikrinti savo karalystės saugumą bei išsaugoti savo ego: kas septynerius metus iš Atėnų turėjo būti atsiunčiami 7 stiprūs jaunuoliai ir 7 nekaltos merginos, kurie būtų paaukoti priverčiant juos klaidžioti po vingiuotą Labirintą, kol galiausiai Minotauras juos suės.
Karaliaus Mino dukros gražuolės Ariadnės širdis plyšo matant savo tautos kančias. Jos nebylią viltį nutraukti pragaišties ratą įprasmino Tesėjas – drąsus didvyris iš Atėnų, prisiekęs išvaduoti savo miestą iš šios makabriškos duoklės pančių. Įkvėpti vienas kito pasipriešinimo, Ariadnė ir Tesėjas įsimylėjo ir sukurpė planą, kaip nužudyti pabaisą. Laikydama raudono siūlo kamuolį, Ariadnė turėjo stovėti prie įėjimo į labirintą, kol Tesėjas leidosi į labirinto gelmes sugriebęs siūlą, kad pavyktų rasti kelią atgal. Pademonstravęs drąsą ir gudrumą, Tesėjas nugalėjo ir įsmeigė savo durklą į Minotauro širdį. Pabaisos mirtis reiškė, kad senovinis prakeiksmas buvo panaikintas ir atėniečiai bei nelaimingoji Mino giminė galėjo gyventi taikiai.
Istorija apie Minotaurą, kadaise simbolizavusi terorą, yra galinga dieviškosios bausmės, žmogiškojo trapumo ir visagalės meilės alegorija. Dabar ji įamžinta riboto tiražo kolekcinėje sidabro monetoje „Minotauras“. Aukšto reljefo kūrinio reverse pavaizduota siaubinga pabaisa, persekiojanti drąsius įsimylėjėlius Ariadnę ir Tesėją didžiuliame labirinte. Segmentinis purpurinis paviršiaus padengimas simbolizuoja visų Minotauro nasruose žuvusių aukų kraują ir raudoną Ariadnės siūlą. Monetos aversas padalintas į keturias dalis, kuriose išdėstyti visų serijos „Mitinės būtybės“ monetų elementai: „Minotauro labirintas“, „Sirenos“, „Harpijų lizdas“ ir „Jūrų pabaisa Krakenas“. Averso viduryje – stilizuotas Niujė herbas, jo apačioje sukryžiuotos kovinės lazdos katoua – Niujė salos simbolis, o virš jų užrašytas šios salos moto „atua Niue tukulagi“.
Įdomu, kodėl ant monetos pavaizduota Jos Didenybė karalienė Elžbieta II ar kiti Niujė simboliai? O gal norite sužinoti, kodėl kaldiname dolerius? Skaitykite ČIA.
