Aprašymas
Jų kerams atsispirti nėra nė menkiausios vilties. Jų saldus balsas, sklindantis kiaurai miškus ir klonius, užhipnotizuoja net stipriausius. Jų jūros bangas primenančios vešlios garbanos užburia net pačius atsargiausius.
Trys kerinčio grožio moterys it nulietais kūnais, harpijomis vadinamos, kviečia patirti, ką reiškia atsidurti jų lizde. Jos žada dieviškus malonumus, kurių baigtis – nenuspėjama. Bet kaip sakoma – „Fortūna myli drąsius“.
Ar jūs išdrįsite surizikuoti?
Vieną tamsią naktį vienišas keliautojas nuklydo į paslaptingą mišką, kur pro išsikerojusias medžių šakas vos galėjai įžvelgti nors kelis metrus į priekį. Įžengęs į šį painų medžių labirintą, jaunas vaikinas nebežinojo kelio atgal, tad tiesiog ėjo į priekį, tikėdamasis, kad netrukus prieis miško pabaigą. Staiga pasigirdo švelnus, melancholiškas dainavimas, kuris, atrodė, skrodžia kiaurai. Jo visas kūnas pradėjo virpėti ir pats to nejausdamas, patraukė ton pusėn, iš kur sklido paslaptingi ir viliojantys moteriški balsai.
Vilkdamas koja už kojos, brisdamas per aksominių samanų kilimą, klupdamas už ant žemės nukritusių medžių šakų ir vėl keldamasis, vienišius traukė ten, iš kur sklido hipnotizuojantis moterų dainavimas. Netikėtai priešais jį pasirodė akinantis šviesos spindulys, o jo centre – stovėjo trys tobulų kūnų moterys, kažkuo primenančios paukščius. Negalėdamas patikėti tuo, ką mato, keliautojas pabandė eiti arčiau, bet tuojau pat smogusi jėga jį nubloškė atgal, kad šis krito aukštielninkas galva ant už jo stūksojusio akmens.
Kitą rytą atsitiktinai mišku eidamas eigulys, pamatė minkštose samanose saldžiai miegantį jaunikaitį prasegtais marškiniais. Priėjęs arčiau, pasilenkė prie jo, suėmė petį ir švelniai papurtė: „Kelkis, jau seniai laikas eiti darbus dirbti, o ne mergas sapnuoti“, – paplekšnojęs ranka iš po nakties nagais apdraskytą vaikino krūtinę, sau po nosim kikendamas tarė vyriškis.
Pakirdęs iš miego, klajūnas niekaip negalėjo suprasti, kas nutiko praeitą naktį. Tik ant krūtinės paukščio nagus primenantys įbrėžimai priminė tris kerinčio grožio moteris, kurių balsai ir išvaizda dar kurį laiką neleis ramiai užmigti.
Įspūdingos sidabro monetos reverse pavaizduotos trys mitologinės būtybės Harpijos iki šiol kelia aistras. Graikų mitologijoje harpijomis laikomos gražios sparnuotos moterys, pusiau paukščiai, pusiau moterys su aštriais nagais. Tikėta, kad jos gali pakenkti, o jų lizduose esantys kaulai liudija apie niekada iš miško tankmės negrįžusius drąsuolius.
Sendinto sidabro moneta „Harpijų lizdas“ priklauso keturių monetų serijai „Mitinės būtybės“, kurią kartu su šia moneta sudaro „Minotauro labirintas“, „Sirenos“ ir „Jūrų pabaisa Krakenas“. Surinkite visą kolekciją, kad visos mitinės būtybės būtų vienose saugiose rankose.
Dovanokite šią įspūdingą monetą tam, kas mėgsta šiurpias istorijas ar nevengia leistis į avantiūras.