2000 CFA frankų sidabrinė moneta ‘Sapnų medžiotojas’

Aprašymas

Tarnauti žmonijai ar ją bauginti? 

Niekam iki šiol nepavyko įminti mįslės, iš kur atsirado ši paslaptinga sidabrinė moneta. Bauginanti istorija apie Gargolą prasideda čia, ar išdrįsite pasinerti į šiurpių detalių kupiną istoriją? Sužinoti, kas nutiko iš tiesų – gali kainuoti gyvybę, bet galbūt dėl tiesos verta rizikuoti?.. 

Viename viduramžių miestelyje stovėjo didingas pastatas. Nuo to pastato sienų smarkiai išsišovusi, tarytum ore kabojo akmeninė, gąsdinanti figūra. Saulėtomis dienomis jos šešėlis atsispindėdavo ant žemės ir atskleisdavo rūsčią, bauginančią miną – nelyg žmogaus, nelyg gyvūno, nelyg mitinės, velnią primenančios būtybės, kurias tapydavo pragaro temą pamėgę dailininkai. Kaskart šį pastatą praeidami, žmonės nedrįsdavo pakelti akių į dangų. Vieni specialiai pagreitindavo žingsnį, kiti, nudelbę akis į žemę, pakeldavo kepurę ir sekundei sustodavo – tarsi norėdami kažką pagerbti. Ir po akimirkos vėl, paskubinę žingsnį, nueidavo savais reikalais. Niekas niekada tame miestelyje nedrįso pakelti akių ir pamatyti virš pastato pasikabinusios akmeninės pabaisos. 

Jei miestelio gyventojams tekdavo kulniuoti per šią vietą naktį, jie ją stengdavosi aplenkti visais įmanomais būdais – eidavo aplinkiniu keliu, kad tik išvengtų susidūrimo su visus bauginančiu sutvėrimu. Žmonės šnibždėjosi, kad būtent naktimis pabaisa atgyja iš akmens ir, išskleidusi plačiai sparnus, skraido virš jų namų. Vėliau, jau švintant, kai pragysta pirmasis gaidys, kraupi būtybė virsta akmeniu ir jos šešėlis vėl gąsdina miestelio gyventojus ir praeivius.  

Kartą tame žemės plote, kur išsidėstęs miestelis ir aplinkinės gyvenvietės, kilo didžiulė audra. Stojo aklina lietaus siena ir šviesi diena tapo naktim. Lietus pylė taip smarkiai, kad upė išsiliejo į krantus, grąsindama paskandinti visa, kas gyva, ir kas negyva – nuplauti pastatus nuo žemės paviršiaus kaip per Didįjį Tvaną. Gyventojai ruošėsi blogiausiam – vieni meldė aukščiausių jėgų išgelbėti, kiti pasidavė ir laukė paskutiniosios. Staiga toj pusėj, kur stovėjo pastatas su grėsminga akmenine būtybe, sužibo ugnies stulpas. Pasigirdo vandens šniokštimas ir sprogimo garsas, privertę visą miestelį ir aplinkinius kaimus pagalvoti, kad atėjo pasaulio pabaiga. Tačiau iškart po jų audra nurimo, lietaus sieną pakeitė vaiski diena, o ore pasklido kalnų gėlių kvapas.  

Kitą dieną miestelio gyventojas, eidamas pro didingiausią miestelio pastatą, įbedęs akis žemėn, netyčia koja paspyrė apvalų sidabrinį daiktą. Pasilenkęs pakelti, pamatė, kad tai – sidabrinė moneta. Tos monetos reverse buvo pavaizduota Gargola, kurios figūra šimtmečius kabojo ant žymiausio pastato. Pakėlęs akis į viršų, pamatė, kad ant pastato nieko nebėra.