Prabavimas: tauriųjų metalų dirbinių ženklinimo reikšmė

Praktika, siekianti net senovės Egiptą

Prabavimo ištakas galima pastebėti senovės civilizacijose – žmonės apie tauriųjų metalų vertę suprato jau prieš kelis tūkstantmečius. Tiek rafinuotuose senovės Egipto turguose, tiek gyvybingose Romos imperijos auksakalių dirbtuvėlėse susiformavo tendencija įvairiuose metalo gaminiuose iškaldinti nedidelius skiriamuosius ženklus, kuriuos galima laikyti ankstyvąja prabavimo versija. Kalvius, juvelyrus ir kitus, dirbančius su metalais, vienijo bendra motyvacija – kiekvienas meistras siekė atskirti savo dirbinius ir simboliškai patvirtinti jų autentiškumą.

Tiesa, tam, kad pirmieji meistrų ženklai virstų išsamia kokybės užtikrinimo sistema, reikėjo laiko. Tik maždaug XIV a. pr. žymės ant tauriųjų metalų dirbinių buvo susistemintos, kai Londone buvo specialiai įkurta garsioji Auksakalių salė (angl. The Goldsmith’s Hall). Ši institucija griežtai prižiūrėjo struktūrą, skirtą kruopščiai įvertinti tauriųjų metalų kokybę, grynumą ir kilmę. Per labai trumpą laiką Auksakalių salė ne tik įtvirtino prabavimo praktiką, vertinamą Europoje ir už jos ribų, bet ir sustiprino savo procesą nuo elementaraus patikrinimo iki sudėtingos, kelis etapus apimančios sistemos. Ji taikoma ir šiandien.

Prabos žymenų „šifravimas“

Ant tauriųjų metalų dirbinių – monetų, luitelių, juvelyrinių papuošalų ir t. t. – išgraviruoti prabavimo žymenys gali būti laikoma savotiška „kalba“, kuri yra sudaryta iš specifinių simbolių, skaičių ir raidžių. Bendruoju atveju kontroliniai prabos ženklai turi aiškias vizualines nuorodas, tačiau svarbu prisiminti, jog prabavimo praktika nėra vienoda visose šalyse. Nors esama skirtumų, kai kurie aspektai išlieka – prabos žymenys skirstomi į privalomus ir neprivalomus. Privalomieji, apibrėžti valstybių įstatymuose, nurodo esminę gaminio informaciją (pvz., metalo grynumą) ir suteikia aukštesnį patikimumo lygį – tai savotiška garantija, jog gaminys nėra padirbtas. Neprivalomi prabos ženklai suteikia papildomos informacijos, pavyzdžiui, apie tauriojo metalo dirbinį sukūrusį meistrą, tačiau dažniausiai tokios informacijos gamintojas pateikti neprivalo.

Visi mūsų šalyje realizuojami arba įvežami tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai privalo atitikti Lietuvos Respublikos Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymą. Įdomu, jog pagal jį Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu (stilizuotu Vyčiu) įspauduoti medalių ir monetų neprivaloma, taip pat šio ženklo nereikia ir tada, jei gaminys yra leidžiamas teikti rinkai iš kitos Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybės arba Turkijos ir turi savo kilmės šalyje registruotą privalomą atsakomybės ženklą. Apie tai daugiau sužinoti galite VšĮ Lietuvos prabavimo rūmų atmintinėje.

Lietuvos monetų kalykloje visus tauriųjų metalų gaminius ženkliname trimis prabos žymenimis – tai:

1. Mūsų logotipo ikona, kuri nurodo, kad gaminys yra nukaldintas būtent Lietuvos monetų kalykloje;
2. Gaminiui panaudoto metalo cheminio elemento simbolis, pavyzdžiui, auksas (Au) ar sidabras (Ag);
3. Lydinio grynumas dalimis iš tūkstančio, pavyzdžiui, 999, 925 ir t. t.

Pavyzdys, kaip ant sidabrinės kolekcinės monetos „Venera de Milo“ pažymėta praba	Pavyzdys, kaip ant sidabrinio medalio „Gintaras – Baltijos auksas“ pažymėta praba

Susipažinkite iš arčiau

Liaudiškai tariant, daugybę amžių gyvuojanti prabavimo praktika užtikrina, kad tai, kas blizga, iš tiesų yra tikra. Tikimės, jog nuo šiol rankose laikydami tauriųjų metalų gaminius įvertinsite ne tik meninį apipavidalinimą, bet žvilgtelsite atidžiau ieškodami mažo, bet svarbaus ženklo – prabos. Susipažinkite su juo iš arčiau – mūsų kolekcinių monetų, investicinių produktų, proginių medalių ir juvelyrikos asortimentas leis pajusti tikrąją metalo dirbinių vertę!