Nuo monetos dizaino idėjos iki įgyvendinimo: kūrybinio proceso užkulisiai

(Ne)romantiška dailininko kasdienybė

Lietuvos monetų kalykloje daugiau nei dvidešimtmetį dirbantis menininkas pirmąsyk įstaigos duris pravėrė iškart po studijų, ieškodamas pastovių pajamų ir profesinių perspektyvų. „Buvau ką tik pabaigęs studijas Vilniaus Dailės akademijoje, tad turėjau kuo greičiau rasti, iš ko pragyventi. Gavęs pasiūlymą prisijungti prie kalyklos kolektyvo, ilgai nesvarsčiau, nes ir darbas pasirodė įdomus bei perspektyvus, ir atlyginimas tuo metu atrodė viliojantis“, – atvirauja G. Paulauskis.

Galima pagalvoti, kad dailininko kasdienybė – tik mūzos paieškos ir nesibaigianti kūryba, tačiau G. Paulauskio dienotvarkėje gausu ir mažiau romantiškų darbų: „Įprastą darbo dieną dažniausiai modeliuoju reljefus monetoms, kartais medaliams, dalyvauju įvairiuose susirinkimuose dizaino klausimais, sprendžiu technines gamybos problemas. Rečiau kuriu dizainus, nes paprastai ši veikla būna savarankiška.“

Menininkas yra sukūręs maždaug 18 dizainų Lietuvos banko išleistoms monetoms, nemažai monetų ir medalių dizainų įvairioms Lietuvos ir užsienio šalių institucijoms: bankams, prezidentams, Seimui, ministerijoms, sportininkams ir kt.“, – pasakoja jis. Paklaustas, kuris kūrinys paliko didžiausią įspūdį, Giedrius sako, jog favoritų neturi. Visi kūriniai yra kažkuo mieli (ypač po kurio laiko), tačiau ir savaip netobuli. „Tobulinimas gali užtrukti amžinybę.  O mūza ne visada kantri ir ištikima“, – šypteli.

Įkvėpimas ateina iš įvairiausių šaltinių

Nemenką profesinę patirtį sukaupęs Lietuvos monetų kalyklos dailininkas pasakoja, kad monetų idėjos gimsta labai įvairiai. „Kartais tai nutinka per valandą, o kartais ir per 6 mėnesius. Kartais mūza aplanko miegant, kartais naršant internete, bibliotekose, arba renkant medžiagą pačiame monetos temos objekte. Vieno įkvėpimo šaltinio nėra. Bet pastebėjau, kad daugiausia minčių ir patirties susikaupia studijuojant kolegų iš viso pasaulio darbus“, – pasakoja menininkas.

Monetų dizainui yra taikomi tam tikri bendrieji reikalavimai. „Anksčiau jiems įtakos turėjo ribotos kalimo galimybės ir stagnavusios tradicijos. Tačiau kuo toliau, tuo griežtų reikalavimų mažiau. Dabar į dizaino kompozicijos taisyklių laikymąsi žiūrima gerokai liberaliau, o pagrindiniai dizaino vertinimo kriterijai yra originalumas ir įtaigumas“, – sako Lietuvos monetų kalyklos dailininkas.

Priklausomai nuo monetos temos sudėtingumo, formos bei technologinių sprendimų taikymo, procesas nuo monetos idėjos iki iškaldinto produkto gali trukti nuo 1 mėn. iki 1 metų. Paklaustas apie iššūkius, su kuriais susiduria, G. Paulauskis teigia, jog jie egzistuoja visada. „Kūryba yra visiškai neprognozuojama – niekada negali būti tikras, kad pavyks iš pirmo karto. Nors pasitaiko ir tokių atvejų.“ Menininkas papildo, jog „Kalybos procese yra labai panašiai. Kiekvienas naujas gaminys yra autentiškas, t. y. anksčiau nedarytas ir dažnai turi savitų kaprizų, kurie kartais sprendžiami pasitelkiant fizikos dėsnius, kartais intuiciją, o kartais ir burtai suveikia“, – šypteli kūrėjas.

Kviečiame susipažinti su Lietuvos monetų kalyklos kolekcinėmis monetomis iš arčiau ČIA.